Bio-circle uses cookies to ensure the best possible service. If you continue browsing, you agree to the use of cookies. Proteccion de datos

Teisės aktai

Darbuotojų sveikatos ir saugai, pavojingų medžiagų tvarkymui yra daug svarbių įstatymų. Mes jų laikomės ir kurdami sistemas ir produktus nuo pat pradžių užtikriname, kad jie būtų kuriami taip, kad taptų alternatyva pavojingoms medžiagoms ir užtikrintų geresnę darbuotojų apsaugą. 

Toliau rasite keletą teisės aktų, kurie yra svarbūs ne tik mums, bet ir jums. 

Ar esate atsakingas už darbuotojų sveikatą ir saugą savo įmonėje? 

Ar dirbate su pavojingomis medžiagomis savo įmonėje? 

Pateikiame keletą jums svarbių teisės aktų.

Gamyklų aktas (ArbSchG)

Įstatymas, kuris nustato darbuotojų sveikatos ir saugos priemonių naudojimą, siekiant pagerinti darbo vietos saugą ir darbuotojų sveikatos apsaugą darbe. Pagal gamyklos įstatymą darbdavys turi įgyvendinti visas būtinas priemones, užtikrinančias ir gerinančias darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbo vietoje. Norint tai padaryti reikia įvertinti darbo vietose esančius pavojus sveikatai. 

Rizikų vertinimas yra būtina sąlyga įgyvendinant į tikslą orientuotas, veiksmingas ir ekonomiškas darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos priemones. Darbdavys turi instruktuoti darbuotojus apie pavojus sveikatai bei apsaugos priemones.

Potvarkis dėl pramoninės saugos ir sveikatos (BetrSichV)

Potvarkis dėl pramoninės saugos ir sveikatos nustato darbdavio suteikiamas darbo priemones, darbuotojų šių priemonių naudojimą darbe ir sistemų, kurias reikia stebėti, eksploatavimo saugumą. Jis apima plačią apsaugos sistemą, kurią galima taikyti visiems pavojams, kuriuos kelia darbo priemonės. 

Jaunimo užimtumo apsaugos aktas (JArbSchG)

Jaunimo užimtumo apsaugos aktas yra skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius darbo aplinkoje. Juo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo pervargimo. Pvz., paaugliai negali dirbti darbo, kuriame juos neigiamai veiktų pavojingos medžiagos, kaip nurodyta cheminių medžiagų akte.  

Cheminių medžiagų aktas (ChemG)

Cheminių medžiagų aktas yra apsaugos nuo pavojingų medžiagų Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje įstatymas. Tai dėl cheminių medžiagų įstatymo dalis. Išsami informacija apie apsaugos priemones yra nustatyta potvarkiuose, pvz., Potvarkyje dėl pavojingų medžiagų bei techninėse taisyklėse. Cheminių medžiagų akte daug ES direktyvų buvo perkeltos į Vokietijos teisę. Tai ypač pasakytina apie REACh reglamentą papildančias taisykles. 

Pavojingų medžiagų techninės taisyklės (TRGS)

Šios taisyklės atspindi su sauga susijusių, darbuotojų sveikatos, higienos ir ergonomikos reikalavimų, taikomų išleidžiant į apyvartą ir tvarkant pavojingas medžiagas, esamą padėtį. Jas nustatė Pavojingų medžiagų komitetas („AGS“), kad pagrįstų Potvarkiu dėl pavojingų medžiagų nustatytą reglamentą. Po paskelbimo „Bundesarbeitsblatt“ (Vokietijos Federalinės darbo ir socialinių reikalų ministerijos leidžiamas žurnalas) šių taisyklių įgyvendinimas yra privalomas. 

„REACh“: cheminių medžiagų registracija, įvertinimas, autorizacija ir apribojimai

„REACh“ reiškia cheminių medžiagų registracija, įvertinimas, autorizacija ir apribojimai. Ateityje apie 30 000 Europos rinkoje esančių medžiagų bus užregistruotos naujojoje Europos cheminių medžiagų agentūroje ECHA Helsinkyje. 2012 m. viduryje apie 7500 jų jau buvo užregistruotos daugiau nei 30 000 registracijos dokumentų. Gamintojai ir importuotojai turi plėtoti jų cheminių medžiagų saugaus naudojimo priemones ir apie jas informuoti savo klientus. Grynoms cheminėms medžiagoms yra naudojami vadinamieji išplėstiniai saugos duomenų lapai su poveikio scenarijais. ECHA interneto duomenų bazėje pateikia nekonfidencialią informaciją apie medžiagas ir jų keliamus pavojus. REACh reglamente pagrindinį elementą galima pibūdinti „nėra duomenų, nėra rinkos“ principu. Remiantis visais turimais duomenimis ECHA nustato galimą pavojingą poveikį žmonių sveikatai, išvedant DNEL (išvestinė ribinė poveikio nesukelianti vertė) vertę. DNEL vertes reikia suprasti panašiai kaip darbo vietos ribines vertes (AGW).

Medžiagoms, kurios kelia labai didelį susirūpinimą (SVHC), taikomas atskiras oficialus patvirtinimo procesas; jos skelbiamos SVHC kandidačių sąraše maždaug kartą per šešis mėnesius. Ateityje vartotojai turės teisę žinoti, ar produktų sudėtyje yra labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų (SVHC).

Labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų charakteristikos, be kita ko, apima kancerogenines, mutagenines, toksiškas reprodukcijai (CMR) bei patvarias, bioakumuliacines ir toksiškas (PBT), labai patvarias ir didelės bioakumuliacijos (vPvB).

Atsižvelgiant į REACh ir ECHA kandidačių sąrašą, galime patvirtinti, kad šiuo metu visos žaliavos, naudojamos „Bio-Chem“ gaminiuose, neturi jokių medžiagų iš SVHC kandidačių sąrašo ir neatitinka PBT/vPvB medžiagų apibrėžimo pagal REACh reglamento XIII priedą. 

LOJ direktyva 

Tirpiklių reglamentas / LOJ direktyva (31 BImSchV, 1999/13/EB) riboja išmetamų lakiųjų organinių junginių, naudojant organinius tirpiklius tam tikroms veikloms ir įrenginiams, kiekį. Tai visų pirma taikoma įmonėms, kurios naudoja organinius tirpiklius paviršiams valyti, dengti, lakuoti, valyti cheminiu būdu ir spausdinti arba gaminant dangas, klijus ir vaistus. Išmetamųjų teršalų ribinės vertės yra nustatytos visoms reglamente aptariamoms gamykloms, t. y. išmetimui per kaminus ir neorganizuotoms išmetamųjų teršalų emisijoms per langus, duris ir išmetimo sistemas. Gamyklos operatorius turi organizuoti gamyklos darbą taip, kad būtų laikomasi nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių. Vietoj šių ribinių verčių laikymosi galima realizuoti mažinimo planą. Galima rinktis iš trijų mažinimo planų. Taikant „supaprastinto įrašo“ planą, kuriame tirpiklių kiekis ribojamas naudojant pakaitalus su leidžiamomis tirpiklių koncentracijomis, yra ypač įdomus ir paprastas šiame kontekste. 

GHS (pasaulinė suderinta cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema) ir KŽP reglamentas (medžiagų ir mišinių klasifikavimas, ženklinimas etiketėmis ir pakavimas)

Europoje Pasaulinė suderintoji cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema įgyvendinama per KŽP reglamentą (1272/2008/EB). Ji įgyvendinama lygiagrečiai ir yra glaudžiai susijusi su REACh reglamentu. KŽP reglamentas pateikia cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo nuostatas. Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. medžiagos, o nuo 2015 m. birželio 1 d. ir mišiniai turi būti ženklinami pagal CLP reglamentą. Ryškiausias skirtumas yra identifikavimo ženklų pakeitimas: vietoje pavojų simbolių su juodais spaudais oranžiniuose stačiakampiuose dabar yra devynios skirtingos pavojų piktogramos. Ankstesnis X formos ženklas buvo pakeistas, pvz., rombu su raudonomis kraštinėmis ir juodu šauktuku. R - ir S- (= rizikos ir saugos) frazės buvo pakeistos H - ir P - (= pavojaus ir atsargumo) frazėmis. Be to, pavojui pabrėžti spausdinami signaliniai žodžiai (DĖMESIO arba ĮSPĖJIMAS). Keitėsi ne tik simboliai ir vaizdai – buvo pateiktos naujos pavojų klasės ir pakeisti klasifikavimo kriterijai. Ankstesnėje ES teisėje buvo tik 15 pavojų kategorijų, pvz., „ėsdinanti“ ir „labai degi“. Naujasis KŽP reglamentas nurodo 28 pavojų rūšis. Be pavojų klasių, įvestos pavojingumo kategorijos, kad nurodytų pavojų gradaciją pavojų klasėse. Pvz., pavojaus klasėje „degieji skysčiai“ yra trys kategorijos, kurios priklauso nuo pliūpsnio temperatūros (plg. KŽP reglamento 2.6 skyriaus I priedą). Vokietijoje daug teisės aktų, taisyklių ir techninių reglamentų nurodo klasifikaciją ir ženklinimą pagal ES direktyvą 67/548/EEB arba 199/45/EB. Jas taip pat reikia peržiūrėti ir atnaujinti pagal KŽP reglamentą. Labiausiai paveikti reglamentai yra Potvarkis dėl pavojingų medžiagų (vok. Gefahrstoffverordnung – GefStoffV) ir Potvarkis dėl biologinių medžiagų (vok. Biostoffverordnung – BioStoffV).

Potvarkis dėl pavojingų medžiagų (GefStoffV)

Potvarkis dėl pavojingų medžiagų (Gefahrstoffverordnung – GefStoffV) nustato nuostatas dėl apsaugos priemonių darbuotojams, dirbantiems su pavojingomis medžiagomis. Pavojingos medžiagos yra medžiagos, mišiniai ar produktai, pasižymintys tam tikromis fizikinėmis ar cheminėmis savybėmis, pvz., labai degios, toksiškos, šarminės, kancerogeninės arba patvarios. Tai reiškia, kad pagal EB teisę šios medžiagos patenka į bent vieną pavojaus kategoriją.

KŽP sistemos įgyvendinimas turi įtakos: 

  • rizikos įvertinimui, 
  • naudojimo instrukcijoms, 
  • nurodymams darbuotojams, 
  • pavojingų medžiagų registrui ir 
  • vidaus ženklinimui, kurį visą reikia peržiūrėti. 

Potvarkis dėl biologinių medžiagų (BioStoffV)

Potvarkis dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių darbe poveikiu (vok. Biostoffverordnung – BioStoffV) reglamentuoja su darbu susijusią veiklą su biologiniais veiksniais. Jame pateikiamos nuostatos dėl apsaugos priemonių darbuotojams, kurie dirba su tokiomis medžiagomis. Terminas „biologinis veiksnys“ apima natūralius ir genetiškai modifikuotus mikroorganizmus, pvz., bakterijas, virusus, grybelius, ląstelių kultūras ir parazitus, kurie gali sukelti infekcines ligas ar pasižymi toksiniu poveikiu žmonėms.

Pootvarkis taikomas ne tik darbuotojams, kurie tikslingai dirba su šiais mikroorganizmais (pvz., laboratorijose). Jis taikomas ir darbuotojams, kurie tiesiogiai netvarko biologinių veiksnių, tačiau gali patirti jų poveikį darbe (pvz., nuotekų ir atliekų srityse). „BioStoffV“ biologinius veiksnius skirsto į keturias rizikos grupes, kurios lemia apsaugos lygį. Biologiniai veiksniai yra klasifikuojami pagal jų infekcijos rizikos lygį. Apsaugos lygis svyruoja nuo prieigos apribojimų iki fizinio atskyrimo.

1 rizikos grupė – biologiniai veiksniai su maža tikimybe, kad sukeltų žmonių ligas. 

2 rizikos grupė – biologiniai veiksniai, kurie gali sukelti žmonių ligas ir gali kelti pavojų darbuotojams; mažai tikėtina, kad plistų visuomenėje.

3 rizikos grupė – biologiniai veiksniai, kurie gali sukelti sunkias žmonių ligas ir gali būti labai pavojingi darbuotojams; gali kelti pavojus išplisti visuomenėje, tačiau yra paprastai veiksmingų profilaktikos ar gydymo priemonių.

4 rizikos grupė – biologiniai veiksniai, kurie sukelia sunkias žmonių ligas ir yra labai pavojingi darbuotojams; gali kelti didelį pavojų išplisti visuomenėje; paprastai nėra veiksmingų profilaktikos ar gydymo priemonių.